//Partijų finansavimo teisės sistemos įžvalgos / Monografija

Partijų finansavimo teisės sistemos įžvalgos / Monografija

| 2014-09-22T16:20:04+00:00 2014-08-25|Kategorijos: Leidyba|

Naujus mokslo metus pasitinkame ką tik išleista prof. Egidijaus Šileikio monografija „Partijų finansavimo teisės sistemos įžvalgos“.

Monografijoje autorius siekia išsamiai ir argumentuotai atskleisti Lietuvos Respublikos politinių partijų finansavimo teisinio reglamentavimo sistemą, t. y. teorinius ir konstitucinius jos sampratos pagrindus (metodines prieigas), ją suponuojančias vertybes, principus ir normas, taip pat teoriškai moksliškai diskutuotinus ar atitinkamu lygmeniu (Konstitucijos, įstatymų požiūriu) kritiškai vertintinus ir tobulintinus jos aspektus.

Netgi nesant aiškių 1992 m. spalio 25 d. priimtos Konstitucijos nuostatose suformuluotų paskatų ar dingsčių partijų ir jų finansavimo specifikos ir reikšmės sampratos atžvilgiu, įstatymų leidėjo teisinėje kūryboje (partijų teisinės padėties elementu esančio jų finansų koncepcijos atžvilgiu) objektyviai derėtų įžvelgti savitą partijų finansavimo teisės sistemą (jos posistemius ar „normų blokus“, institutus, šaltinius, reglamentavimo dalyką ir metodus, tobulinimo ar „griežtinimo“ tendencijas). Šią sistemą konstruojant ir plečiant (įtvirtinant viešojo tiesioginio finansavimo didinimo ar viešųjų pirkimų išlygas) būtina paisyti partijų prigimties ir funkcijų, o ją aiškinant ir taikant Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir juo labiau teismuose turi būti atsižvelgiama į toje sistemoje atsispindintį viešosios ir privatinės teisės suponuojamų principų (metodinių prieigų) persipynimą.

Nepaisant to, kad monografija yra mokslinis veikalas, ji turėtų sudominti ne tik teisę analizuojančius ir dėstančius autoriaus  kolegas, bet ir parlamentarus ar kitus įstatymų leidybos proceso dalyvius, Vyriausiosios rinkimų komisijos narius ir bendradarbius, partijų narius ir vadovus, taip pat finansininkus ir aukotojus, juo labiau politologus, kitus teisės normų ir politikos proceso sąryšio tyrėjus.

 

Egidijus Šileikis. Partijų finansavimo teisės sistemos įžvalgos: monografija. 568 p.  ISBN 978-609-8149-00-5

© Egidijus Šileikis, 2014
© Lietuvos mokslo periodikos asociacija (LMPA), 2014

Knygą galima užsisakyti el. paštu  info@moksloperiodika.lt

Įsigyti internetiniame knygyne   Patogu pirkti

Knygynuose:

Knygynas eureka!  Daukanto aikštė  2 / Universiteto g. 10, Vilnius, tel. (8-5) 2629146,  http://www.knygynas.biz

Knygynas „Akademinė knyga“  Universiteto g. 4, Vilnius,  tel. (8-5) 2661682,  http://www.humanitas.lt

Knygynas „Akademinis knygynas“  Donelaičio g. 52,  Kaunas, tel. (8-37) 221530, http://www.humanitas.lt

sąrašas pildomas …

 

 

Monografijos turinys ir pratarmė   PDF

 

Toliau pateikiame kelias knygos ištraukas, kurios atskleidžia autoriaus poziciją:

„Dauguma <…> įžvalgų negali būti tinkamai suprastos, jei <…> teisininkų ir jurisprudencijos plėtotojų bendruomenėje <…> vyraujanti partijos veiklos ir piliečių dalyvavimo joje samprata pernelyg nulemta LTSR prisiminimų.

Tam atskleisti iš esmės pakanka vieno klausimo: ar teisėjui, kaip kiekvienam gyventojui, leidžiama savo nuožiūra skirti partijai gyventojo pajamų mokesčio 1 proc.? Jei didesnė reprezentatyvių respondentų dalis atsakytų kategoriškai neigiamai (kad to daryti neleidžiama sisteminiu požiūriu, nes tai esą reikštų Konstitucijoje draudžiamą teisėjo dalyvavimą partijos veikloje), tai išeitų, kad tebevyrauja praeities prisiminimais grindžiama samprata.

Todėl visi teisėjais ar prokurorais esantys gyventojai, kurie skiria partijoms minėtą fiksuotą mokesčio dalį, taip esą dalyvauja partijų veikloje ir dėl to (paaiškėjus šiai aplinkybei) turėtų atsistatydinti ar būti atleisti iš pareigų, bent nušalinti atitinkamose bylose (o jei yra privalantys teikti interesų dek­laracijas asmenys, turi jose tokį dalyvavimą nurodyti, nes esą yra saistomi galimų interesų konfliktų).

Tačiau derėtų atsižvelgti, kad:

a) teisėjui, kaip kiekvienam rinkėjui, leidžiama balsuoti už partijų kandidatų sąrašus (kitokių sąrašų Seimo rinkimuose nėra);

b) teisėjas, skirdamas telefonu 10 ar 20 litų auką 30 ar 40 partijų rinkimų kampanijoms, savaime negali būti laikomas dalyvaujančiu visų tų 30 ar 40 partijų veikloje;

c) dalyvavimas partijų veikloje apskritai neįmanomas, jei neatliekami (nepasireiškia) politinį pobūdį turintys veiksmai ir nėra jų rezultatų – eitynių, piketų, suvažiavimų, stovyklavimo, pareiškimų ar įsipareigojimus rodančių įmokų.

Todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamas gyventojo pajamų mokesčio 1 proc. pervedimas partijai (o ne gimnazijai ar licėjui) savaime nėra to pervedimo pageidaujančio (jį atitinkamoje deklaracijoje nurodančio) asmens dalyvavimą partijos veikloje išreiškiantis veiksmas, taigi nėra mokesčio mokėtoju esančio asmens dalyvavimo partijos veikloje forma.“

 

 

Apie autorių: