Iš lietuviškosios medicinos istorijos.

Regina Vaišvilienė,  Lietuvos medicinos biblioteka

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje susiklosčiusi socialinė ir politinė situacija – atgauta spaudos laisvė lietuviškais rašmenimis (1904 m.), išaugusi visuomeninė ir kultūrinė lietuvių inteligentų veikla, įkurta Lietuvių mokslo draugija (1907 m.) – sudarė palankesnes lietuviškos spaudos vystymosi ir specializuotos spaudos atsiradimo sąlygas.

Didžiausią impulsą lietuvių visuomeniniam ir kultūriniam vystymuisi davė Lietuvių mokslo draugijos įkūrimas. Kad draugijos veikla būtų kryptingesnė ir vaisingesnė, jos veikėjai būrėsi į įvairias sekcijas pagal tam tikras mokslo ir veiklos kryptis. Taip pat buvo bandoma suburti ir gydytojų sekciją. Vienas pagrindinių šios srities organizatorių buvo dr. Antanas Vileišis. Dar tik kuriantis Lietuvos mokslo draugijai grupė gydytojų parengė kreipimąsi „Į Lietuvius gydytojus“, kuriame buvo kviečiama atvykti į Steigiamąjį Lietuvos mokslo draugijos susirinkimą. „Dalykas tame, kad yra užmanyta prie Lietuvių Mokslo Draugijos įsteigti vaistytojų sekciją, kuri Lietuvių tautos gyvenime galėtų ilgainiui atžaisti nemenką kultūrišką rolę. <…> kviečiame visus mūsų draugus atvykti minėtąją dieną į Vilnių, <…> kur galėsime dalyvauti mediciniškos sekcijos sutvarkyme. <…> sumanyta sekciją organizuojant pakelti šiuos klausimus: moksliški referatai, laikraštis, medicinos populiarizacija, skaitymai, knygelės, profesijos klausimai ir t. t.“ (Vilniaus žinios, 1907, kovo 15(28), Nr. 59, p. 1.). Kreipimąsi pasirašė Aleksandras Rymas, Jonas Basanavičius, Andrius Domaševičius, Stasys Matulaitis, B. Burba, Antanas Vileišis.

Deja, tuo metu sekcija taip ir nebuvo įkurta. Ir tik 1911 m. Visuotinio Lietuvos mokslo draugijos susirinkimo metu šis klausimas vėl buvo iškeltas ir nutarta sudaryti medikų ir farmacininkų sekciją. „Atėjo pagalios laikas subusti ir mums, Lietuvos medikams, veterinoriams, farmaceutams ir gamtininkams! <…> Jau keleri metai galvojama apie leidimą laikraščio, keleri metai tas klausimas svarstoma, bet lig šiol jis dar nebuvo įvykintas. <…> Mes Vilniaus medikai-lietuviai, draugams mums tą reikalą pavedus, pasiėmėme įvykinti tą visų laukiamąjį dalyką. <…> Neilgai trukę manome leisti tam tikrą laikraštį, vardu „Medicina ir gamta“, – rašoma redakcijos komiteto kreipimesi (Lietuvos žinios. 1912 lapkr. 24 d.). Kreipimąsi pasirašė Dr. Jonas Basanavičius, Dr. Andrius Domaševičius, Dr. Vladas. Laumianskis, Dr. Stasys Matulaitis, Dr. Jurgis Šlapelis, Dr. Antanas Vileišis.

1913 m. vasarą pagaliau pasirodė ilgai lauktas pirmasis lietuviškas medicinos mokslinis žurnalas „Medicina ir gamta“. „Šituo pradedame leisti pirmą lietuvių kalba medicinos, veterinarijos, farmacijos ir gamtos mokslo laikraštį, – skiltyje „Nuo redakcijos“ rašė leidinio redaktorius-leidėjas dr. Stasys Matulaitis. – Naujas tai, dar neišbandytas kelias. Negalima atspėti, ar lengva, ar sunku bus juo eiti. <…> Sujungėme į vieną laikraštį visas minėtąsias mokslo šakas grynai praktišku atžvilgiu. Pavieniui nė viena tų grupių neįstengtų dar turėti savo laikraštį.“ (Medicina ir gamta, 1913, Nr. 1, p. 1.).

Leidinio organizatoriai numatė, kad darbas nebus lengvas, kad tokiam darbui reikia ir lėšų, ir atsidavimo. Redaktorius dr. Stasys Matulaitis antro numerio įžangos žodyje rašė: „Pradėdami leisti pirmą lietuvių kalba medicinos-gamtos laikraštį, tikėjomės, kad atrasime didesnio užsiinteresavimo. Bet, rodos, skaudžiai apsirikome. <…> Du numeriu dar šiaip-taip išleidome, bet trečiam, jeigu bus toks atsinešimas, negreit, turbut, teks pasirodyti.“ Prisidėti prie leidinio buvo raginama „kas kuo gali, kas raštais, kas pinigais“ ( Medicina ir gamta, 1913, Nr. 2, p. 1).

Žurnalą buvo numatyta leisti pusantro lanko, kas du mėnesiai. Turėjo būti spausdinami originalūs ir verstiniai straipsniai, feljetonai visuomenės gyvenimo temomis, referatai, vaistų apžvalgos ir praktikos patarimai, kritika ir bibliografija, korespondencija, kronika, skelbimai. Leidinio kaina: metams – 4 rb., pusei metų – 2 rb., atskiras numeris – 75 kap. Leidinį spausdino K. Strazdo ir A. Vėgėlės spaustuvė Vilniuje. Dviejuose leidinio numeriuose buvo išspausdinti penki autoriniai straipsniai.

Pirmajame žurnalo numeryje buvo išspausdinti P. Avižonio Trachomos išsiplatinimas Mažojoj ir Didžiojoj Lietuvoje, V. Laumianskio Ar adenoidai turi sąryšį su onanizmu?, A. Domaševičiaus Iš ginekologijos skyriaus šv. Jokūbo ligonbučio Vilniuje (prie klausimo apie kraujo plūdimo sulaikymą iš motinėlės prie mijomų) bei S. Matulaičio Nuomario (epilepsijos) gydymas bromu.

Antrajame numeryje publikuoti dr. D. Bukanto straipsniai: Prie gimdymo takų ruptumų, skersąja pozicija gimdant, Prie kazuistikos šlapumo pūslės akmenų pas vaikus, Namų darbo „persartum“. Taip pat J. Bagdanavičiaus Iš medicinos terminologijos, S. Matulaičio Anatomijos, fiziologijos, patologijos bei chemijos lietuviška terminija. „Aš noriu atkreipti jūsų atidžią į būtiną reikalą mums turėti tvirtai ir galutinai nustatytą terminologiją: anatomijos, fiziologijos, patologijos, chemijos ir kitų mokslo šakų, kiek jos surištos su medicina. <…> Kaip žemai dar stovi mūsų mokslo terminologija, vaizdžiausiai matyti iš to, kad neturime dar tvirtai nustatyto pavadinimo elementarinės gamtos kūnų dalies, nuo kurios paprastai pradedama gamtos mokslai“, – rašė straipsnio autorius.

Leidinio sumanytojai ir steigėjai manė, kad šis leidinys labiau sujungs išsibarsčiusias lietuvių gydytojų pajėgas. Deja, 1913 m. Lietuvių mokslo draugijos septintojo visuotinio susirinkimo metu įvykusio medikų, farmacininkų ir gamtininkų sekcijos posėdžio aktualiems veiklos klausimams aptarti protokolo įrašai patvirtina, kad trūko tiek jėgų, tiek finansų organizacijai išlaikyti. Buvo nutarta 1914 m. sušaukti Lietuvos medikų, farmacininkų ir gamtininkų suvažiavimą, kuriame būtų aptarti visiems rūpimi klausimai.

Karas ir suirutė dar keleriems metams nustūmė lietuvių gydytojų organizuotos veiklos vystymąsi ir tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1920 m gegužės mėn. pasirodė pirmas žurnalo Medicina numeris, kurio redakcijos žodyje buvo rašoma: „Tęsiame toliau dar prieš karą  pradėjusios eiti „Medicinos ir gamtos“ darbą – tiktai žymiai pakitusiose aplinkybėse. <…> Kyla klausimas „Ką mes duosime?“ Duosime tą, ką ir kiek Lietuvos medikai gali medicinoje duoti. Laikraštis bus vaizdas, ką mano ir daro mūsų gydytojai.“ (Medicina, 1920, Nr. 1, p. 1.)

Šis nedidelės apimties mokslo istorikų leidinėlis pagrįstai laikomas pirmuoju lietuviškosios medicinos periodikos leidiniu. Tai pirmieji žingsniai profesionalios mediciniškos spaudos lietuvių kalba link.