2026 m. lapkričio 9 d. Lietuvos mokslo periodikos asociacija (LMPA) surengė nuotolinį seminarą „Bibliografinių nuorodų kokybės kontrolė mokslinėje leidyboje. Literatūros sąrašų tikrintuvai: ką jie gali ir ko negali?“ Renginyje dalyvavo 48 mokslinės leidybos bendruomenės atstovai.

Seminare aptartos dažniausiai pasitaikančios bibliografinių nuorodų klaidos, dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotų neegzistuojančių šaltinių problema ir galimybės automatizuoti literatūros sąrašų kokybės kontrolę.

Asta Zarauskienė (Lietuvos sporto universitetas) pristatė LMPA narių apklausos rezultatus. Jie atskleidė, kad literatūros sąrašų tikrinimas redakcijose tebėra daug laiko reikalaujantis procesas. Redaktoriams tenka susidurti su netiksliais bibliografiniais duomenimis, citavimo stilių neatitikimais ir sunkiai patikrinamais šaltiniais.

Vincentas Lamanauskas („Scientia Educologica“) pasidalijo redakcine patirtimi ir atkreipė dėmesį, kad DI sugeneruotos nuorodos tėra viena iš platesnių mokslinių publikacijų patikimumo problemų. Redakcijos vis dažniau susiduria su abejotinos kilmės rankraščiais, o DI naudojimas tekstams rengti ir redaguoti kelia papildomų iššūkių vertinant jų kokybę.

Vincas Grigas (Vilniaus universitetas) pristatė praktinius literatūros sąrašų tikrinimo įrankių „RefRunner“, „PaperPal“ ir „Recite“ bandymų rezultatus. Aptartos jų galimybės tikrinti bibliografinius metaduomenis, DOI, tekste cituojamų šaltinių atitiktį literatūros sąrašui ir aptikti galimas klaidas. Pabrėžta, kad įrankių rezultatai priklauso nuo naudojamų citavimo stilių, duomenų šaltinių ir pačių nuorodų kokybės. Automatizuotas tikrinimas gali sumažinti rankinio darbo apimtį, tačiau ne visada pateikia teisingus pasiūlymus.

Antroje seminaro dalyje vyko Linos Šarlauskienės (Kauno kolegija) moderuojama diskusija. Dalyviai svarstė, kaip turėtų būti paskirstyta atsakomybė už bibliografinių nuorodų kokybę tarp autorių, recenzentų ir redakcijų. Taip pat aptarti standartizuotų citavimo stilių privalumai, rankraščių konfidencialumo užtikrinimas naudojant DI įrankius ir DI sugeneruoto turinio atpažinimo problemos.

Viena svarbiausių seminaro išvadų – automatizuoti įrankiai gali padėti nustatyti bibliografinių nuorodų klaidas, tačiau negali pakeisti redaktoriaus profesinio vertinimo. Tvarkingai suformuota nuoroda savaime negarantuoja, kad šaltinis egzistuoja ar pagrindžia straipsnyje pateiktus teiginius.

Diskusijos pabaigoje iškelta mintis tęsti LMPA seminarų ciklą, daugiau dėmesio skiriant mokslinių rankraščių, autorių ir jų institucinių afiliacijų patikimumo tikrinimui.