//Lietuvos mokslų akademijos vykdyto projekto „Periodinių mokslo leidinių leidyba 2011–2014 m.“ patirtis

Lietuvos mokslų akademijos vykdyto projekto „Periodinių mokslo leidinių leidyba 2011–2014 m.“ patirtis

| 2015-05-07T19:17:44+00:00 2015-01-26|Kategorijos: Straipsniai|

Prof. Domas Kaunas, Lietuvos mokslų akademija

Prof. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos mokslo taryba

Pranešimas konferencijoje   Nacionaliniai mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė   2015 m. kovo 18 d., Vilnius, Lietuva.

 

Pranešimo vaizdo įrašas    VIDEO

 

Domas Kaunas

Prof. Domas Kaunas, Lietuvos periodinių mokslo leidinių vertinimo ekspertų komisijos pirmininkas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, viceprezidentas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius

Lietuvos periodinių mokslo leidinių leidyba vykdyta pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonės „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp moksleivių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“ projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba“. Jo planuota trukmė: nuo 2011 m. birželio 21 d. iki  2014 m. rugpjūčio 29 d. (pratęstas 2 mėnesiams). Projektas finansuotas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.  Skirtas finansavimas – 4 450 262 Lt (1 288 885 EU), projekto išlaidų suma – 4151 115 Lt (1 202 246 EU). Įsisavinta lėšų dalis – 93,28 procentai.

Projekto esmė. Lietuvos institucijų, sistemingai vykdančių įvairius mokslinius tyrimus, technologinės plėtros darbus ir užsiimančioms kitomis su tuo susijusiomis veiklomis, jų metu gautų rezultatų viešo pateikimo poreikis nuolat didėja Lietuvoje ir už jos ribų. Lietuvoje leidžiama daug periodinių nacionalinės ir tarptautinės reikšmės mokslo leidinių, tačiau jų temų, iš vienos pusės, įvairovė, iš kitos – dubliavimasis apsunkina kokybiškų ir publikuoti vertų leidinių finansavimą. Būtina šių leidinių atranka.  Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymu tai vykdo periodinių mokslo leidinių vertinimo ekspertų komisija, ją tos pačios ministerijos potvarkiu tvirtino Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas. Komisiją sudarė Ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos ir Akademijos deleguoti (po du) nariai.  Ekspertų darbe vadovautasi ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtinta leidinių atrankos tvarka. Ji numatė, kad gali būti atrinkti aukščiausio mokslinio lygio ir reikšmingiausi Lietuvos mokslo periodiniai leidiniai, kurių leidybai tikslinga skirti paramą. Ji teikta tik žurnalo leidybai: redaguoti, maketuoti, spausdinti ir elektroninei leidybai bei sklaidai. Komisija atrinko ir rekomendavo finansavimą skirti 51-am periodiniam mokslo leidiniui. Siūlymui buvo pritarta, tačiau 4 žurnalų leidėjams nusprendus iš projekto trauktis, finansavimas buvo skirtas 47 žurnalams.

Rengiant šį projektai, buvo tikimasi, jog jis sukurs pridėtinę vertę visų pirma todėl, kad bus finansuojami tik kokybiškiausi ir aktualiausi leidiniai, todėl ir lėšos bus panaudojamos efektyviau. Be to, projekto nauda pasižymės ypač išaugusia tokių periodinių leidinių sklaida.

Projekto tikslas – skatinti mokslo rezultatų sklaidą Lietuvoje ir už jos ribų remiantis mokslo periodikos leidybos sistema ir intelektiniu potencialu. Projekto vykdytoja: Lietuvos mokslų akademija.  Projekto partneriai: Gamtos tyrimų centras, Klaipėdos universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos sporto universitetas, Lietuvos katalikų mokslo akademija, Viešojo administravimo lavinimo asociacija, Lietuvos edukologijos universitetas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija – leido po 1 žurnalą, Mykolo Römerio universitetas ir Šiaulių universitetas – po 3, Vytauto Didžiojo universitetas – 4, Kauno technologijos universitetas – 8, Vilniaus universitetas –  11 ir projekto vykdytoja Lietuvos mokslų akademija – po 11. Projekto partneris Vilniaus Gedimino technikos universitetas teikė tik Cross-check paslaugą. Jis atliko mokslo straipsnių, pretenduojančių patekti į leidinius, originalumo ir autorystės patikrą. Sukūrus vartotojo prieigą atsakingiems už patikrą asmenims, buvo tikrinama po 2 straipsnius iš kiekvieno numerio. Per projekto įgyvendinimo metus  patikrinta 1062 straipsniai.

Pagal mokslo sritis projekto dalyvių leidiniai pasiskirstė taip: biomedicinos mokslų srities – 5, fizinių mokslų srities – 8, humanitarinių mokslų srities – 14, socialinių mokslų srities – 15, technologijos mokslų srities – 5. Projekto vykdymo laikotarpiu iš viso buvo numatyta išleisti 530 numerių, išleisti 525 numeriai.

Nemaža dalis projekte dalyvavusių žurnalų (apie 30 %) yra įtraukti į Web of Science citavimo informacijos duomenų bazę, kai kurie iš jų turi aukštus citavimo rodiklius (Lithuanian Mathematical Journal, Transformations in Business and Economics (VU), Lithuanian Journal of Physics (LMA), Baltica (GTC), Medžiagotyra (KTU). Kiti leidiniai su nedidelėmis išimtimis taip pat įtraukti į kelias tarptautines duomenų bazes: EBSCO, SCOPUS, CEEOL ir kt.

Projekto lėšomis finansuojamų žurnalų leidyba žymiai pagerėjo: stabilizavosi jų periodiškumas, išaugo apimtys ir sklaida, padaryta straipsnių komplektavimo ir turinio pažanga.  Vykdyta žurnalų  prenumerata, tačiau prenumeratorių nėra daug. Įtakos greičiausiai turi tai, kad straipsniai publikuojami institucijų arba jų leidyklų tinklalapiuose. Taip pat susidurta ir su kai kuriomis kitomis problemomis. Redaktorių kolegijų sprendimu, 2014 metais nutarta sujungti Mokslų akademijos žurnalus „Biologija“ ir „Ekologija, nes pastarajam kilo sunkumų pritraukti autorius ir sutelkti straipsnius.  Jungtinis leidinys nuo 2015 metų išeis “Biologijos“ pavadinimu.  LMA vadovybė dėl straipsnių stygiaus tuo pat metu pasiūlė jungtis ir žurnalams „Geologija“ bei  „Geografija“.  Jis atliktas po diskusijų su redkolegijų pirmininkais.  Žurnalo redkolegijų bendrame susirinkime  pasirinktas kompromisinis pavadinimas „Geologija. Geografija“.  Mokslų akademijos 2015 m. vasario 17 d. posėdyje buvo patvirtintos sujungtų leidinių redaktorių kolegijos, kurias sudarė buvę ir naujai pritraukti nariai. Tačiau toks jungimasis gali turėti ir nenorimų pasekmių.  Pasikeitus žurnalo pavadinimui, teisiškai jis laikomas nauju leidiniu, jam turi būti suteiktas naujas ISSN numeris, o tai neišvengiamai gali turėti įtakos jo buvimui duomenų bazėse, kuriose iki šiol buvo tiek „Geologija“, tiek ir „Geografija“.  Kaip konkrečiai tai paveiks žurnalo gyvavimą, bus galima įvertinti vėliu. Tačiau neabejotina, kad neišvengiamai reikės imti derybų su duomenų bazių administratoriais.

Projekto finansavimo sąlygų apraše numatyta projektą užbaigus atlikti auditą. Tai padaryta 2014 m. rugpjūtį. Supažindinu su jo išvadomis: „Projekto vykdytojo mokėjimo prašymai visais reikšmingais atžvilgiais yra parengti pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygas bei tikrai ir teisingai parodo finansinius projekto rezultatus“.

Projektas buvo viešinamas spaudoje, laikraštyje “Lietuvos žinios”: 2012 m. Paskelbtas   straipsnis “Parama mokslo periodikai”, 2013 m. – straipsnis “Mokslo leidiniams – aukščiausi kokybės standartai”. Straipsniuose  buvo pristatomas projektas ir apibendrinami per metus pasiekti rezultatai.

 

 

Rimvydas Petrauskas

Prof. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos periodinių mokslo leidinių vertinimo ekspertų komisijos narys, deleguotas Lietuvos mokslo tarybos, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas.

Lietuvos mokslų akademijos vykdyto projekto „Periodinių mokslo leidinių leidyba 2011–2014 m.“ patirtis. II dalis
Antroje pranešimo dalyje pristatoma projekto ekspertinio darbo patirtis. Ši dalis apėmė du pagrindinius etapus – 1) periodinių leidinių atranką ir 2) konkurso metu atrinktų leidinių ekspertinį vertinimą projekto vykdymo eigoje.

I. Atrankos tikslas – atrinkti aukščiausio mokslinio lygio Lietuvos periodinius mokslo leidinius, kurių leidybai tikslinga skirti paramą.
Parama buvo skiriama Lietuvos periodiniam mokslo leidiniams, atitikusiems iš anksto deklaruotus reikalavimus. Atskirai suformuluoti leidinių vertinimo principai: 1) mokslinis lygis; 2) tarptautiškumas; 3) tarpdiscipliniškumas; 4) atitikimas eksperimentinės (technologinės, socialinės, kultūrinės) plėtros tikslams; 5) reikšmingumas mokslo sričiai (krypčiai(-tims)); 6) platinimas ir prenumeravimas mokslinėse/nacionalinėse/užsienio bibliotekose ir tarptautininėse duomenų bazėse.
Pateiktas paraiškas vertino sudaryta ekspertų grupė, derindama individualų ir grupinį vertinimo principus. Vertinimas vyko pagal smulkiau reglamentuotą (kaupiamojo) vertinimo modelį. Vertintas tiek paraiškų parengimas (konceptualus žurnalo paskirties ir tikslų aptarimas), tiek ir ligtolinis žurnalų mokslinis lygis.

II. Antrą projekto vykdymo ekspertinę dalį sudarė konkurso metu jau atrinktų leidinių vertinimas per projekto vykdymo metus. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta periodinių leidinių vertinimo tvarka, buvo parengta speciali žurnalų vertinimo metodika, kuri tapo tolesnio darbo organizaciniu pamatu.
Vertinimo metu nustatyta leidinio atitiktis formaliems periodinių mokslo leidinių reikalavimams (periodiškumas, redkolegijos sudėtis, platinimas ir kt.) ir leidinio kokybinis mokslinis lygis – straipsnių mokslinio recenzavimo lygis; leidinio žinomumas mokslo pasaulyje; publikavimosi leidinyje prestižiškumas; leidinio (tarp)kryptinis ir institucinis reikšmingumas; straipsnių cituojamumas (FBT mokslai) ir straipsnių skaičius, kuriuos institucijos išskyrė kaip aukščiausio lygio ekspertiniam vertinimui (HSM mokslai).

Ekspertinio vertinimo metu išryškėjo skirtingas periodinių leidinių mokslinis lygis, skirtingi leidinių rengimo standartai. Be kita ko, konstatuota, kad humanitarinių ir socialinių mokslų atveju atskirų leidinių įtraukimas į ISI WOS duomenų bazę neatspindėjo jų kokybinio lygio.

Pagrindiniai bendri trūkumai – dažnai nematyti ženklesnių pastangų platinant žurnalus (ypač užsienyje, tačiau ne vienu atveju nepakankamas platinimas ir Lietuvos akademinėse bibliotekose), neretai neinformatyvios internetinės svetainės, pastebima tendencija „išpūsti“ redkolegijų sudėtį, kuomet nėra aiškus realus redkolegijos narių indėlis rengiant žurnalo numerius, leidiniuose daugiausia publikuoja žurnalą leidžiančios institucijos mokslininkai ir kt.
Ekspertai išskyrė periodinius leidinius, kurie gerai reprezentuoja atitinkamų krypčių mokslus – aukštas cituojamumas (FBT mokslams), nemaža dalis autorių ir recenzentų yra užsienio mokslininkai, publikuojama tik nedidelė dalis pateikiamų straipsnių.

Apibendrinant trejų metų ekspertinę patirtį, galima tvirtinti, kad konkurso metu atrinktų mokslinių žurnalų leidybos užtikrinimas kelių metų laikotarpiui sudarė sąlygas pilnavertiškai leidinių ir jų redkolegijų veiklai. Konkursinis finansavimo mechanizmas, atrenkant leidinius ilgesniam laikotarpiui, yra prielaida stiprinti jų reikšmingumą nacionaliniu lygiu ir siekti didesnio tarptautinio pripažinimo.

 

 

2015 m. vasario pabaigoje Lietuvos mokslų akademija pradėjo vykdyti periodinių mokslo leidinių atranką ir kviečia teikti paraiškas gauti paramą jų leidybai.   Daugiau adresu:   http://lma.lt/lt/es-sf-projektai/periodiniu-mokslo-leidiniu-atranka

 

Apie autorių: