Dalinamės LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinia dėl Europos Komisijos iniciatyvų ir atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos, susijusios su korona viruso krize.

Coronavirus. Dunk nuotr.

Vykstant pasaulinei krizei dėl COVID-19 viruso Europos Vadovų Taryba, Europos Komisija ir nacionalinės vyriausybės skiria didelį dėmesį moksliniams tyrimams ir inovacijoms, siekdamos kuo skubiau sustabdyti viruso plitimą.

Šiame kontekste atviras mokslas ir atviros inovacijos atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas siekiant kuo skubiau sukurti vakciną, taip pat vaistų ir gydymo metodų paieškai, technologiniams sprendimams dėl būtinos medicininės įrangos, medicinos personalo apsaugai.

Reikalingi įrodymais ir mokslo tyrimais grįsti skubūs sprendimai medicininei, ekonominei ir socialinei krizei įveikti, kaip, pavyzdžiui, asmens apsaugos priemonių kūrimas, telemedicina, nuotolinio ir tęstinio mokymo užtikrinimas, psichinės sveikatos socialinėje izoliacijoje užtikrinimas, prieiga prie viešųjų paslaugų, būtiniausių produktų ir paslaugų prieinamumas visoje Europos Sąjungoje (toliau – ES), esant mobilumo ribojimams, ir kita.
Europos Komisija inicijavo mokslo ir inovacijų skubių veiksmų planą „ERAvsCorona“, kuriame numatyta 10 skubių veiksmų. Tai:

  1. MTEPI finansavimo koordinavimas kovai su koronavirusu inicijuojant bendrai programuojamą Europos partnerystę.
  2. Išplėtimas ir parama dideliems ES masto klinikiniams tyrimams, skirtiems kliniškai valdyti koronaviruso gydymą;
  3. Naujas programos „Horizontas 2020“ kvietimas „Expression of interest“, skirtas tyrėjams (taip pat ir HSM) skubioms, su krize susijusių sričių inovatyvių sprendimų paieškoms.
  4. Parama inovatyvioms įmonėms per Europos inovacijų tarybą (toliau – EIT), finansinių instrumentų išplėtimą, EIT koronaviruso platformos kūrimą.
  5. Finansavimo mobilizavimas koronaviruso tyrimams (pvz., pasitelkiant ES investicinius fondus).
  6. Informacinės platformos „ERA Corona platform“, skirtos koronaviruso MTEPI nacionalinių ir ES projektų finansavimo ir kvietimo dalijimuisi, sukūrimas.
  7. Aukšto lygio MTEPI koronaviruso ekspertų grupės iš valstybių narių ir Europos Komisijos atstovų sudarymas.
  8. Prieiga prie mokslo infrastruktūrų.
  9. Mokslo duomenų dėl SARS-CoV-2 ir koronaviroso apsikeitimo platformos sukūrimas.
  10. Aktyvių piliečių ir inovatorių sutelkimas per hakatonus visoje ES.

Europos Komisijos informaciją apie konkursus, susijusius su koronaviruso krize, projektams vykdyti galima rasti nuorodose: https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home, https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/health-research-and-innovation/coronavirus-research_en.

Mokslinių tyrimų rezultatams apsikeisti Europos Komisija kuria SARS-CoV-2 ir COVID-19 duomenų apsikeitimo platformą, skirtą apsikeisti susijusia informacija, susiejant ją su Europos atvirojo mokslo debesiu. Tam tikslui Europos Komisijos tarnybos bendradarbiauja su Europos molekulinės biologijos laboratorija (EMBL) ir Europos bioinformatikos institutu (EBI), kad mokslinių tyrimų bendruomenė galėtų greičiau keistis svarbiais duomenimis (įskaitant neapdorotus tyrimų duomenis (angl. raw data) ir kitus tyrimų rezultatus, pvz., protokolus ir darbo eigas) ir jais naudotis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdama Europos Komisijos iniciatyvas, ragina Lietuvos mokslinius tyrimus finansuojančias institucijas, mokslo ir studijų institucijas, tyrėjus, mokslo leidinių leidėjus imtis skubių priemonių užtikrinat atvirąją prieigą prie mokslinių publikacijų ir duomenų, ypač susijusių su koronaviruso tyrimais bei sritimis, aktualiomis krizei įveikti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Svarbu užtikrinti neatidėliotinos tyrimų informacijos atvėrimą, talpinant ją atvirose duomenų bazėse skaitmenine forma ir sudarant galimybę vykdyti visapusišką informacijos ir duomenų gavybą (angl. text and data mining) bei suteikiant teisę neatlygintinai juos perpanaudoti, ypač jeigu tai susiję su koronaviruso, vakcinos, klinikiniais moksliniais tyrimais.

Tyrėjai yra raginami savanoriškai dalytis duomenimis kuo ankstesniame tyrimų etape, įskaitant neapdorotus tyrimų duomenis, protokolus, darbo eigas ir pan.

Raginame mokslo ir studijų institucijų administracijas spręsti pagalbos tyrėjams, atveriant ir tvarkant duomenis, teikimą bei viešinimą. Lietuvos mokslo tarybą ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą inicijuojant MTEPI valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus projektus, skirtus mažinti koronaviruso sukeltą krizę, kviečiame raginti tyrėjus, kiek galima ankstesniame etape atverti informaciją bei atitinkamai įtraukti išlaidų kategoriją, būtiną publikacijoms ir duomenims tvarkyti. Taip pat skatinti, kad projektų rezultatai būtų plačiai viešinami, siekiant tyrimų rezultatų praktinio pritaikymo (jeigu tinkama).

Mokslo leidinių leidėjus ir redaktorius raginame imtis būtinų priemonių atvirajai prieigai pagal ES pripažintus teksto ir duomenų tvarkymo standartus (teksto duomenų gavyba, perpanaudojimas, FAIR principai). Taip pat raginame, kad visos publikacijos ir duomenys, aktualūs koronaviruso krizei įveikti medicinos, ekonomikos ir socialinėse srityse, būtų atveriami neatidėliotinai ir papildomai viešinami plačiajai visuomenei tinkama forma.

Siekdami geresnės komunikacijos apie Lietuvos veiklas, prašome institucijų informuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją elektroninio pašto adresu [email protected] apie jūsų vykdomas arba naujai inicijuojamas veiklas, susijusias su atvirąja prieiga prie mokslinės informacijos dėl koronaviruso krizės įveikimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius

Tekstas PDF. Raštas institucijoms dėl prieigos prie informacijos COVID19_04_02-1

 

LIETUVOS MOKSLO PERIODIKOS ASOCIACIJOS komentaras

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymu peržiūrėjome biomedicinos tematikos leidinių situaciją dėl atvirosios prieigos.

Viso Lietuvoje leidžiami 33 biomedicinos tematikos straipsnius publikuojantys mokslo žurnalai. Šeši iš jų yra atvirosios prieigos žurnalai, registruoti pasauliniame atvirosios prieigos žurnalų direktorijoje – DOAJ. Daugelis iš likusių 27 žurnalų turinys yra laisvai pasiekiamas internete, tačiau jie nėra priskirtini atvirosios prieigos žurnalų kategorijai, nes nėra paskelbta žurnalo politika dėl autorių teisių ir ši informacija nėra skelbiama straipsnių maketuose. 

Daugelio žurnalų turinys laisvai pasiekiamas internete. Siekiant leisti atvirosios prieigos žurnalą reikia: parengti žurnalo politiką, kurioje paaiškinamas žurnalo požiūris dėl autorių teisių, atvirosios prieigos licencijų taikymas. Informacija apie atvirosios prieigos taikymą ir licencinę informaciją pateikiama kiekvieno straipsnio makete. Rekomenduojama žurnalą registruoti DOAJ.

Rekomenduojama, kad žurnalai perduotų kiekvienos publikacijos metaduomenis į pasaulinį publikacijų registrą Crossref ir kiekvienos publikacijos makete įrašytų skaitmeninį identifikatorių (DOI).

Publikuoti ePDF su aktyvuotomis nuorodomis ir įrašytais metaduomenimis PDF rinkmenoje. Esant galimybei publikuoti straipsnius HTML arba idealiu atveju – JATS DTD XML formatu.

Rekomenduojama žurnalą publikuoti specialiai mokslo žurnalų publikavimui skirtose platformose, kurios yra sąveikios su OAI-PMH.

Aukščiau minėti sprendimai pagelbės visiems suinteresuotiems paprasčiau, dažniausiai automatizuotai, pasiimti reikiamus duomenis į esamas ar naujai kuriamas straipsnių kaupyklas, duomenų bazes, paieškos sistemų indeksus.