Tik praėjusią savaitę SCImago Journal & Country Rank tinklalapis pateikė 2009 metų šalių ir mokslo žurnalų rodiklius. Sudarius “SCImago Journal & Country Rank skelbiamus rodikliai, mokslo sritys ir leidėjai” suvestinę  [PDF]  matoma, kad iš 36 Scopus indeksuojamų Lietuvos žurnalų 27 jau suteiktas šios duomenų bazės reitingo rodiklis SJR (SCImago Journal Rank (SJR) indicator).

Scopus duomenų bazė dar mažai žinoma Lietuvos mokslininkams ir žurnalų leidėjams, tačiau pasaulyje ji tapo viena reikšmingiausių mokslo publikacijų duomenų baze ir prilyginama Thomson Reuters Web of Science bazei.
Scopus duomenimis remiasi įvairūs universitetų ir kitų akademinių institucijų užsienio vertintojai. Scopus bazė yra uždara, jos prenumerata yra brangi, tačiau SCImago Journal & Country Rank tinklalapis yra laisvai prieinamas, jame pateikiami mokslininkams jau tapę įprasti mokslo žurnalų rodikliai (SJR, h indeksas, publikacijų skaičius, vidutinis cituojamumas ir kt.).

Svarbiausias šio tinklalapio privalumas – jis nemokamas, informatyvus ir paprastas naudoti. Jame galima greitai ir paprastai rasti bet kurios šalies ar Scopus bazėje esančio žurnalo rodiklius bei Scopus bazėje pateiktus
duomenis apie žurnalą. Žurnalus galima palyginti su kitais žurnalais, šalis galima lyginti su kitomis šalimis ar net regionais. Užsienio autoriai, prieš pateikdami kuriam nors žurnalui savo rankraštį, dažnai pasitikrina mokslo
srities žurnalų rodiklius.

Didžiausias Scopus trūkumas – Scopus bazėje sunku ištaisyti klaidingai pateiktus duomenis apie žurnalą. Pvz., Scopus bazėje žurnalai priskirti prie netinkamų mokslo sričių (žr. pridėtos lentelės 5 stulpelį), klaidinamai
nurodomas leidėjas (žr. pridėtos lentelės 6 stulpelį). Dauguma Lietuvos žurnalų į bazę siunčia spausdintą egzempliorių, todėl galima daryti prielaidą, kad ir daugiau duomenų pateikiama neteisingai ir pavėluotai. Būtų
geriausia, kad Scopus nuskaitytų jiems reikalingus duomenis nuo leidybos platformos, blogiausiu atveju reikėtų siųsti Scopus ne tik PDF, bet ir XML failus, nes taip lengviau išvengti klaidų.
Scopus trūkumai Lietuvos rodiklių esmingai nepakeitė, nes dauguma į Scopus bazę įtrauktų Lietuvos mokslininkų publikacijų spausdinama užsienio mokslo žurnaluose, kurie dažniausiai jau išplėtojo elektroninę leidybą ir jų turinį Scopus nuskaito nuo leidybos platformos automatiškai.

Galima ir toliau abejoti SCImago Journal & Country Rank tinklalapio ir Scopus duomenų teisingumu, tačiau kaip paaiškinti vis didėjantį šio tinklalapio populiarumą pasaulyje? Ar reikia ignoruoti tai, kas pasaulyje jau
pripažinta? Geriau jau pasidomėti, kaip atrodo Lietuva užsieniečių akimis.