//Konferencija „Mokslometrija: mokslinė publikacija ir jos vertė“

Konferencija „Mokslometrija: mokslinė publikacija ir jos vertė“

| 2014-01-08T23:17:34+00:00 2012-05-08|Kategorijos: Renginiai|

Ši konferencija yra antroji konferencija mokslometrijos tema. Pirmoji konferencija „Mokslometrijos darbo įrankiai: ką apie juos žinome ir kaip juos naudojame“ įvyko 2011 m. balandžio 29 d.

Organizatoriai:  Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo periodikos asociacija, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija

Data: 2012 m. balandžio 24 d. (antradienis) 9.00 val.

Vieta: Lietuvos mokslų akademijos Didžioji salė (Gedimino pr. 3, Vilnius)

Konferencijos programa [PDF]

Konferencijos programa su santraukomis [PDF]

Konferencijos pranešimai

Lietuvos politikų pranešimai, kuriuose buvo pateiktos partijų strategijos mokslo klausimais:
Mantas Adomėnas, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
Rimantas Vaitkus, Lietuvos socialdemokratų partija

Mokslinė publikacija ir šiuolaikinė mokslinė komunikacijaEleonora Dagienė (VGTU, LMPA) [PDF]

Mokslinė publikacija nuo seno laikoma pagrindine mokslinės komunikacijos dalimi, pranešime bus svarstoma, kaip laikas ir šiuolaikinės technologijos transformavo jos vertę bei kokią vietą ji užima dabartinės akademinės bendruomenės gyvenime. Bus apžvelgiami tradiciniai ir alternatyvūs metodai (tinklai, žemėlapiai ir kt.), susiję su mokslininkų ir institucijų vertinimais, naudojant mokslininko publikaciją kaip mato vienetą.

Etikos aspektai ir publikacijos autorystėProf. Raimundas Kirvaitis (LMPA) [PDF]
Dažnas mokslininkas susiduria su problema, pagal kokį požymį ir kokia tvarka turi būti išvardyti straipsnio autoriai. Kas turi būti įvardytas kaip pirmas, antras ar paskutinis autorius: pagal užimamas pareigas, pagal indėlį atliekant tyrimą, rengiant publikaciją, o gal reikėtų vadovautis kitais kriterijais? Pranešime bus apžvelgta užsienyje taikoma praktika ir problemos sprendimo būdai.

Universitetų reitingavimo sistemosDr. Gintarė Tautkevičienė (KTU) [PDF]
Pastaraisiais metais dėmesį universitetų reitingams skiria ir akademinė bendruomenė, ir kitos suinteresuotos grupės: studentai, jų tėvai, pramonės ir verslo įmonių atstovai. Būsimi studentai ir tėvai siekia pasirinkti tinkamiausią instituciją studijoms, absolventus įdarbinančios institucijos nori žinoti priimamų darbuotojų pasirengimo darbui lygį. Reitingavimai atliekami nacionaliniu, regioniniu, pasauliniu lygmenimis. Pasaulyje yra sukurta daugybė reitingavimo sistemų, naudojančių įvairius kriterijus ir jų skaičiavimo metodikas, universitetų reitingams sudaryti naudojami įvairūs kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Taikant dalį reitingavimo metodikų pasirenkami panašūs kriterijai, kitų metodikų kriterijai skiriasi iš esmės. Vienos reitingus skaičiuojančios institucijos duomenis gauna iš vertinamų institucijų, kitos vykdo institucijų apklausas arba naudoja interneto duomenis. Nors įvairios reitingavimo sistemos kritikuojamos dėl to, kad nėra visiškai objektyvios ir aiškiai apibrėžtos, įvairių suinteresuotų grupių rezultatai naudojami kaip vienas esminių kriterijų priimant asmeninius ar institucinius sprendimus. Šiame pranešime pristatomos pasaulyje žinomiausios reitingų skaičiavimo metodikos, lyginant rodiklių objektyvumą.

Mokslinių žurnalų reitingai ir Thomson Reuters rodikliaiAudrė Trumpienė, Eglė Šegždienė (LMA Vrublevskių biblioteka) [PDF]
Lietuvoje šiuo metu, taikant bibliometrinį mokslinių darbų vertinimą fizinių, biomedicininių ir technologinių (FBT) mokslų sričiai, įvertinamas žurnalas, kuriame spausdinamas straipsnis. Vienai iš sąlygų apskaičiuoti taikomi sudėtingi, daug rutininio darbo reikalaujantys būdai ir prieiga prie Thomson Reuters Journal Citation Reports (TR JCR). Pranešime svarstomi TR JCR teikiami žurnalų reitingai ir rodikliai konkrečioms mokslo kryptims pagal 2010 m. Gamtos tyrimo centro, Fizinių ir technologinių mokslų centro, VU Teorinės fizikos ir astronomijos bei Lietuvos energetikos instituto ataskaitų duomenų analizę.

Mokslometrijos diskursas socialiniuose ir humanitariniuose moksluoseDr. Rita Vaičekauskaitė (Klaipėdos universitetas) [PDF]
V. Kandinski skambus teiginys „iš formos nedera daryti uniformos“ nurodo, kad skrupulingas ir nekritiškas metodo taikymas veda į formalizmą. Todėl mokslometrijos kriterijų (cituojamumas ir pan.) raiška socialiniuose ir humanitariniuose moksluose reikalauja subtilaus ir reflektyvaus dėmesio. Diskurso perspektyva atkreipia dėmesį į tai, jog greta aiškiai išreikštų praktikų yra ypatingos socialinės praktikos, jas kuriantys, perduodantys ir interpretuojantys veikėjai bei kontekstai.

How can Elsevier SciVal solutions support Lithuanian researchers and research management? Piotr Golkiewicz (Elsevier) [PDF]
Pristatytas Elsevier sukurtas ir Didžiojoje Britanijoje jau pradėtas naudoti mokslometrijos įrankis ir jo naudojimo galimybės.
Santrauka anglų kalbaIn today’s demanding times, management of research institutions becomes increasingly complex. Decision makers need objective and up-to-date factual information to efficiently and effectively organize their research organizations. This information is required to evaluate strengths and competencies of research institution in order to setup its research strategy. It is also necessary to assess if research centers are structured in the most optimal way and whether the right people are in the right place. University leaders may benefit greatly by identification of authors fostering inter(national) collaboration, which in majority of cases leads to more successful research projects and increased funding. Based on Scopus data Elsevier has developed new generation of tools aiming at supporting resolution of these challenges. These tools, collected within the SciVal suite of products deliver comprehensive and integrated workflow solutions to help you evaluate, establish and execute your research strategies and performance assessments.

Apie autorių: