Apie  centrą

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra 1997 m. įkurta valstybės institucija, tirianti visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, tirianti išeivijos veiklą Vakaruose, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžinanti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą bei ieško žuvusių laisvės kovų dalyvių palaikų. Jis taip pat kaupia istorinius dokumentinius šaltinius, gyvų liudininkų prisiminimus, susijusius su šiuo laikotarpiu, skelbia sovietinių okupacinių struktūrų dokumentus. Aukų atminimas ir visuomenės švietimas vykdomas Okupacijų ir laivės kovų muziejuje, Tuskulėnų memorialiniame komplekse bei kitas edukacines programas. Centre dirba apie 150 darbuotojų. Svarbiausi centro padaliniai: Genocido ir rezistencijos tyrimo ir Memorialinis departamentai.

Informacija atnaujinta 2024 m. lapkričio 5 d.

Mokslo žurnalas

Genocidas ir rezistencija

„Genocidas ir rezistencija“ yra periodinis, tarptautinis recenzuojamas žurnalas skirtas 1939–1991 m. laikotarpio Lietuvos istorijos tyrimams. Žurnalas publikuoja vietos ir užsienio specialistų mokslinius tyrimus apie sovietų ir nacių totalitarinių režimų nusikaltimus Lietuvoje 1939–1991 m., ginkluotos bei neginkluotos rezistencijos momentus, totalitarinių režimų poveikį visuomenei. Jame publikuojami ne tik istorijos, bet ir sociologijos, teisės, atminties politikos, kultūros istorijos tyrimai. Žurnalas leidžiamas du kartus per metus. Žurnalas publikuojamas lietuvių ir anglų kalbomis. Žurnalas spausdintinu ir pdf formatu yra mokamas. Jį galima užsiprenumeruoti. Atskiri straipsniai yra prieinami ir nemokami atviros prieigos išteklių bazėse.