Henk Moed, Elsevier, Amsterdam, The Netherlands
Angl. Metrics-Based Research Assessment
Pranešimas konferencijoje „Technologijos, keičiančios mokslo vertinimą“.
Prezentacija ir įrašas anglų kalba PDF ir Video
Kadangi mokslinė veikla vis dažniau laikoma svarbiausiu ekonominės veiklos ir visuomenės gerovės veiksniu, jos vertinimas tapo pagrindiniu mokslą finansuojančių institucijų ir organizacijų klausimu. Diskusijos dėl mokslinės veiklos kokybės ir tobulumo, dėl skaidrumo, atskaitingumo, palyginimų ir konkurencingumo šiuo metu tampa vis aktualesnės.
Pagrindinis paskaitos tikslas – pristatyti bibliometrinių rodiklių naudojimą mokslinei veiklai vertinti. Paskaitoje pabrėžiamas didėjantis mokslometrijos vaidmuo akademinėje veikloje ir nurodoma, kad tokius rodiklius mokslo administravimo kontekste reikia taikyti atsakingai.
Paskaita parodo mokslinės veiklos sąvokos daugialypiškumą. Ji pristato daugiaaspektės mokslinės veiklos vertinimo matricą, kuri 2010 m. buvo sukurta Universitetų mokslinės veiklos vertinimo ekspertų grupės. Ši grupė buvo sudaryta Europos Komisijos iniciatyva. Ekspertų grupės išvadose pabrėžiama, kad mokslinės veiklos administravimo atstovai pirmiausiai turi iškelti konkrečius klausimus, susijusius su tam tikrais mokslinės veiklos vertinimo proceso aspektais; atsakymai nurodys, kokia metodologija turėtų būti naudojama, kokie rodikliai apskaičiuojami ir kokie duomenys turėtų būti surinkti.
Tarptautiniais universitetų reitingais labai domisi tiek vadybininkai, tiek mokslininkai, tiek visuomenė. Nors tokie reitingai yra greičiau rinkodaros, nei mokslo administravimo priemonė, juose naudojami duomenys suteikia daug informacijos antriniams tyrimams, kurie padeda ištirti institucijų valdymo efektyvumą ir jo prielaidas.
Paskaitoje taip pat nurodomos pagrindinės mokslometrijos kryptys, pavyzdžiui, „didelių duomenų“ (big data) mokslas, ir koncentruojamasi į sudėtinių duomenų bazių sukūrimą derinant skirtingus duomenų rinkinius: citavimo indeksų integracija į patentuotas duomenų bazes su naudojimo duomenimis, nurodančiais, kiek kartų straipsniai buvo atsisiųsti visateksčiu formatu iš publikacijų archyvų; visateksčių straipsnių analizė apibūdinant citavimo kontekstą; bibliometrinių rodiklių ir statistinių duomenų, gautų atlikus nacionalinius tyrimus, derinys. Pristatomos pagrindinės tyrimų, grindžiamų pirmiau išvardytomis sudėtinėmis duomenų bazėmis, išvados, aptariami techniniai ir konceptualūs sunkumai bei apribojimai.
Santrauką originalo kalba galite skaityti perjungę kalbos nustatymus.
Henkas F. Moedas – pasaulinio lygio mokslometrijos ekspertas, nuo 2010 m. bendradarbiaujantis su Elsevier kuriant ir tobulinant Scopus bazėje naudojamus rodiklius.
Nuo 1989 m., gavęs mokslotyros mokslų daktaro vardą Leideno universitete, Henkas Moedas aktyviai dalyvauja įvairiuose moksliniuose tyrimuose:
naujų bibliometrinių bazių, naudojančių Web of Science ir Scopus duomenis, kūrimas;
mokslometrinių rodiklių kūrimas ir aprobavimas;
cituojamumo rodiklio (Impact Factor) naudojimo galimybės ir trūkumai;
bibliometrinių rodiklių naudojimas atliekant ekspertinį vertinimą;
rodiklių plėtotė ir taikymas vertinant mokslo rezultatus, gautus tiksliųjų, socialinių ir humanitarinių mokslų srityje.
H. F. Moedas parašė daugiau nei 50 mokslinių straipsnių, yra kelių žurnalų redaktorius. 1999 m. gavo Dereko de Solla Price’o apdovanojimą, 2005 m. išleido monografiją „Citavimų analizė atliekant mokslo vertinimus“ (Springer, 346 p.), kuri yra viena svarbiausių mokslometrijos srities knygų.
Išsamesni duomenys apie pranešėją pateikti anglų kalba, juos skaityti galite perjungę kalbos nustatymus.
