Leidinys “Lietuvos mokslo periodikos asociacijos nariai: ištakos ir šiandiena” HTML formatu

Aukštojo mokslo ištakos lietuvių kalba yra 1920 m. sausio 27 d., kai Kaune atidaryta pirmoji Lietuvos Respublikos aukštoji mokykla – Aukštieji kursai (AK). 1922 m. vasario 16 d. Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas (LU). Per pirmąjį dešimtmetį LU lietuvių kalba buvo parengti vadovėliai beveik visoms pagrindinėms disciplinoms, visi fakultetai, išskyrus Evangelikų teologijos fakultetą, leido savo mokslinius žurnalus. LU fakultetai iš viso leido 14 mokslinių žurnalų.

Nuo AK Kaune įsteigimo Technikos fakulteto darbuotojai daug nuveikė rengdami vadovėlius ir mokymo priemones lietuvių kalba. 1923 m. išleisti pirmieji Technikos fakulteto vadovėliai. 1940–1944 m. laikotarpis LU buvo sudėtingas, vyko daugybė valdymo ir struktūrinių, net veiklos ribojimo pokyčių, o pokariu universitetas buvo reorganizuotas, dalį fakultetų perkeliant į Vilnių. Prieš reorganizuojant universitetą buvo parengta nemažai mokslo monografijų, vadovėlių ir mokymo priemonių aukštosioms ir vidurinėms mokykloms.

Kauno politechnikos institutas
1950 m. universitetas Kaune buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą (KPI). 1960–1961 m. KPI įkurta multiplikavimo laboratorija, įsigytos tuo metu brangios ofsetinės spaudos mašinos (fotoprintai). KPI atsirado galimybės spausdinti paskaitų konspektus, laboratorinių darbų aprašymus ir kitą metodinę literatūrą vidinės leidybos tvarka. 1963 m. KPI įsteigta Leidybos grupė. Nuo tada vidinės leidybos tvarka buvo pradėta leisti studijų literatūra: laboratorinių darbų aprašymai ir nurodymai, kaip juos atlikti, paskaitų konspektai, patarimai rengiantiems mokomuosius projektus ir kiti studijų leidiniai. 1972 m. buvo įkurtas Mokslinių darbų redagavimo skyrius (vėliau – Redagavimo ir leidybos skyrius). KPI leidybinei grupei vadovavo vyr. red. J. Dangutis (1964–1971). Vėliau šiam skyriui, o po kiek laiko Redagavimo ir leidybos skyriui, galiausiai leidyklai Technologija vadovavo D. Vienažindienė (1972–2003).

KPI leidykla išleido svarbių mokslo ir pedagogikos leidinių. Nuo pirmųjų KPI gyvavimo metų buvo leidžiamas mokslinių darbų rinkinys Kauno politechnikos instituto moksliniai darbai. Po kiek laiko pradėti leisti specializuoti mokslo darbų leidiniai: Automatika ir skaičiavimo technika (1969–1989), Chemija ir cheminė technologija (1961–1988), Elektrotechnika ir automatika (1966–1974), vėliau – Elektrotechnika (1975–2001), Mechaninė technologija (1968–2006), Radioelektronika (1966–1994), Tekstilės ir odos technologija (1969–1995), Ultragarsas (1969–2011), Inžinerinė ekonomika (nuo 1990), Konstruktorinis automatizuotas projektavimas radioelektronikoje ir skaičiavimo technikoje (1981–1992), Fizinė elektronika (1979–1990), Mašinų gamyba (1988–1994), Vibrotechnika (1967–1992), kiti tęstiniai ar vienkartiniai leidiniai.

Nuo 1965 m. už LTSR atliktus reikšmingus mokslo ir technikos darbus KPI dėstytojams buvo skiriamos valstybinės premijos. Šias premijas yra gavę J. Matulionis (už vadovėlį Aukštoji matematika, 1972), L. Kumpikas (už vadovėlius Techniniai matavimai ir pakeičiamumo pagrindai, Metalų apdirbimas spaudimu ir Mašinų gamybos technologija, 1973), R. Baltrušis ir J. Degutis (už vadovėlį Organinė chemija, 1975), V. Aleksa, S. Dailidė ir J. Staniškis (už vadovėlius Automatikos ir gamybos procesų automatizavimo pagrindai ir Gamybos procesų automatizavimas, 1979), J. Bernatonis ir J. Venskevičius (už vadovėlį Bendroji maisto produktų technologija, 1980), A. Stasiūnas (už vadovėlius Metalo pjovimo staklės ir Metalo pjovimas, įrankiai ir staklės, 1983), A. Jočys ir R. V. Krivickas (už vadovėlį Grandinių teori- jos pagrindai, 1985), V. Daumantas, A. Drobavičius ir A. Novodvorskis (už vadovėlį Cheminės technologijos procesai ir aparatai, 1987).

Kauno technologijos universitetas
1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu KPI atgavo savo ankstesnį universitetinį statusą, įgytą 1922 m. vasario 16 d. įkūrus LU, ir buvo pervadintas Kauno technologijos universitetu (KTU).

1991 m. KTU Leidybos grupės pagrindu susikūrė leidykla, kuri buvo įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje. 1992 m. KTU leidykla perregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, ir jai suteiktas pavadinimas Technologija. 1995 m. suvienyta leidyklos Technologija ir spaustuvės veikla. Buvo parengti darbų atlikimo tvarkos aprašai, įkainiai, kiti normatyviniai dokumentai, apibrėžtas leidinių stilius. 1998 m. KTU leidykloje pradėtos diegti spaudos pagal poreikį technologijos. 1999 m. įsteigta Leidinių platinimo grupė. 2000 m. leidykla Technologija dalyvavo pirmojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir iki šiol tebetęsia šią veiklą.

Leidykla Technologija intensyviai vykdo leidybinės veiklos, leidinių ir jų platinimo skaitmeninimą. 2001 m. KTU buvo sukurtas ir pradėjo veikti internetinis knygynas. Tais pačiais metais įdiegtos skaitmeninės spausdinimo sistemos, kurios periodiškai atnaujinamos į pažangesnes ir modernesnes. 2005 m. leidykla Technologija inicijavo Lietuvos universitetų, aukštųjų mokyklų, mokslo institutų ir kolegijų akademines leidyklas susiburti į Lietuvos akademinių leidyklų asociaciją (LALA), kurios narė yra iki šiol. 2005 m. KTU leidykloje įsteigtas Elektroninės leidybos skyrius.

2009 m. KTU leidykla pradėjo vykdyti bandomąjį projektą – mokomosios literatūros skaitmeninimą. 2010 m. pradėtos rengti knygos el. formatu, o 2011 m. pradėjo veikti pirmoji KTU el. knygų skaitykla ebooks.ktu.lt. 2017 m. įdiegta modernizuota knygų el. parduotuvė e-parduotuve.ktu.edu, tais pačiais metais uždarytas paskutinis fizinis KTU knygynas. 2019 m. pradėjo veikti nauja funkcionali el. knygų skaitymo platforma ebooks.ktu.edu, prieinama tik KTU bendruomenės nariams (studentams, darbuotojams, alumnams), tačiau nuo 2023 m., užbaigus platformos tobulinimo darbus, sudarytos galimybės el. knygas skaitykloje skaityti ir kitiems skaitytojams.

2019 m. vykdant KTU struktūrinius pokyčius, pasikeitė leidyklos Technologija pavaldumas ir organizacinė struktūra. Leidykla priskirta mokslo ir inovacijų prorektoriaus pavaldumui ir įtraukta į Mokslo departamento sudėtį. Leidykloje Technologija šiuo metu veikia Leidybos ir Komercijos skyriai (į Leidybos skyriaus sudėtį įeina Leidybos dizaino grupė).

Per leidyklos Technologija gyvavimo laiką pasikeitė keletas leidyklos vadovų. 1972–2003 m. Mokslinių darbų redagavimo skyriaus, vėliau Redagavimo ir leidybos skyriaus, galiausiai leidyklos Technologija vedėjos pareigas ėjo D. Vienažindienė. 2003–2014 m. leidyklos vadovas buvo V. Labašauskas. 2014–2018 m. leidyklai vadovavo I. Garbačiauskienė. Dabartiniai leidyklos vadovai yra J. Barcevičienė (leidyklos Technologija vadovė), J. Ivanauskaitė (Leidybos skyriaus vadovė), M. Genys (Komercijos skyriaus vadovas), E. Garliauskienė (Leidyklos dizaino grupės vadovė).

Leidyklos Technologija leidybinė veikla
Leidykloje rengiami ir leidžiami studijų, mokslo ir kiti leidiniai: vadovėliai, mokomosios knygos, atvejai ir jų aprašymai, metodinės priemonės, mokslo monografijos, mokslo studijos, moksliniai žodynai, moksliniai žinynai, enciklopedijos, (bio)bibliografijos, mokslo žurnalai, daktaro disertacijos, konferencijų darbų ir informaciniai leidiniai, demonstracinė, iliustracinė medžiaga, kiti studijų, mokslo bei švietėjiški ar reklaminiai leidiniai.

Šiuo metu leidžiama 10 periodinių mokslo žurnalų, referuojamų tarp- tautinėse duomenų bazėse: Elektronika ir elektrotechnika; Inžinerinė ekonomika / Engineering Economics; Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba / Environmental Research, Engineering and Management; Informacinės technologijos ir valdymas / Information Technology and Control; Kalbų studijos / Studies about Languages; Medžiagotyra / Material Science; Mechanika; Viešoji politika ir administravimas / Public Policy and Administration (kartu su Mykolo Romerio universitetu); European Integration Studies; Journal of Sustainable Architecture and Civil Engineering.

KTU mokslo žurnalai publikuojami pagal atvirosios prieigos modelį Open Journals System (OJS), taikant Kūrybinių bendrijų Priskyrimo 4.0 tarptautinę licenciją (angl. Creative Commons Attribution 4.0 (CC BY 4.0) licence). 2019 m. buvo įdiegti naujiniai ir pereita į atnaujintą OJS versiją.

Leidykla Technologija siekia plėtoti KTU akademinę leidybą, teikti ir efektyviai koordinuoti su leidyba susijusias paslaugas vadovaujantis aukščiausiais kokybės standartais, organizuoti ir užtikrinti leidinių apskaitą, platinimą, sklaidą bei prieinamumą elektroninėse platformose, garantuojant leidinių autorių teisių apsaugą. Ateityje keliamas tikslas – teikti aukšto lygio akademinės leidybos ir spaudos paslaugas, diegti naujoves, kurti šiuolaikišką ir patrauklią el. prekybos ir knygų sklaidos infrastruktūrą, skatinančią mokslinės veiklos ir studijų tarptautiškumą, mokslinių ir praktinių tyrimų rezultatų matomumą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

• 1994 m. leidykla Technologija laimėjo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių komisijos skelbtą konkursą.
• 2001 m. surengtas pirmasis renginys „Autorius ir knyga“, kurio metu apdovanoti geriausi ir aktyviausi autoriai bei jų kolektyvai.
• 2002–2004 m. leidykla Technologija dalyvavo parengiant Lietuvos mokslo ir studijų institucijų el. leidybos, visateksčių dokumentų duomenų bazių ir virtualios bibliotekos poreikių ir galimybių studiją. Ja remiantis, buvo inicijuoti ir įgyvendinti nacionalinės svarbos projektai.
• 2005 m. Lietuvos mokslų akademijos Kazimiero Simonavičiaus (mechanika) premija skirta prof. M. Dauniui už keturių monografijų ciklą „Mažaciklio suirimo mechanika ir ciklinis konstrukcijų stiprumas ir ilgaamžiškumas“ (Kaunas: Technologija).
• 2006 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija premijomis už aukštojo mokslo vadovėlius apdovanojo net devynis 2001–2004 m. KTU leidyklos Technologija išleistus vadovėlius.
• 2008 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija premijomis už aukštojo mokslo vadovėlius apdovanojo keturis 2006–2007 m. KTU leidyklos Technologija išleistus vadovėlius.
• 2011 m. KTU leidykla tapo organizacijos CrossRef nare.
• 2015 m. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino leidyklos Technologija redaktorių darbą ir apdovanojo juos už puoselėjamą lietuvių kalbą bei indėlį kuriant mokslo terminus.
• 2019 m. Valstybinė lietuvių kalbos komisija skyrė apdovanojimą daugiakalbio „Mechanikos terminų žodyno“ (2019) autoriams už reikšmingus lietuviškosios terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą (Kaunas: Technologija).
• 2018–2021 m. leidykla Technologija Lietuvos Respublikos terminų bankui perdavė 3 žodynus, 11 vadovėlių ir 1 mokslo monografiją, kurių sukurti terminai autorių ir leidyklos redaktorių bendromis pastangomis prisidėjo prie mokslinės kalbos ir terminijos puoselėjimo, taip pat kuo platesnės jos sklaidos ne tik akademinėje bendruomenėje, bet ir visuomenėje.
• 2021 m. VU mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, KTU leidykla Technologija užėmė I vietą tarp Lietuvos akademinių leidyklų ir II vietą tarp visų Lietuvos leidyklų pagal išleistų elektroninių knygų skaičių.

Kita informacija
KTU leidykla Technologija turi Lietuvoje vienintelę išlikusią spaustuvę prie akademinės leidyklos, kuri šiuolaikinėmis skaitmeninėmis spausdinimo mašinomis gali pasiūlyti mažų ir vidutinių tiražų spaudą. Čia pagamina- mos knygos kietais viršeliais, klijuotos brošiūros, taip pat brošiūros, segtos kabėmis ar įrištos spirale. Pagal užsakymo poreikį atliekami ir kiti po spausdinimo einantys procesai, tokie kaip lankstymas, siuvimas, popieriaus gręžimas ir kt.